Pasak vienos iš legendų apie Adomą Mickevičių, būsimojo poeto virkštelė buvo nukirpta ant knygos. Romantiškesnėje šios istorijos versijoje tai turėjo būti poezijos tomas, o pagal kitą, tikriausiai realistiškesnę versiją, – teismo procedūrų knyga arba Trečiasis...
Mums, augusiems vienos dominuojančios (vyresniems – rusų, jaunesniems – anglų) kalbos pasaulyje, ne visada lengva suprasti gilų praeities epochų daugiakalbiškumą, susiformavusį nuostabiame tarpe tarp lotynų kalbos absoliutaus dominavimo pabaigos ir anglų kalbos...
Adomas Mickevičius – poetas, kuriuo seka, kopijuoja, stengiasi jį mėgdžioti, verčia jį į lietuvių ir daugybę kitų kalbų. Mickevičianos fonde galima rasti poezijos, kur ši pavardė figūruoja ne įprastoje autoriaus pozicijoje, bet kuklesnėje – vertėjo vietoje. Apie tai...
1843 metais laiške Adomui Mickevičiui Žorž Sand (George Sand) prašė poeto leisti dar kartą paskaityti jo dramą Baro konfederatai. Ragino jį neleisti kūriniui trūnyti tarp poeto užrašų ir pagaliau publikuoti jau prieš 7 metus rašytą kūrinį. Raginimams Mickevičius ir...
Tarp Mickevičianos fondo leidinių yra keli knygų leidimai pavadinimu Sinoro Tadeo, už kurių slypi įdomi istorija. Ją norėčiau čia ir papasakoti. 1887 metais Baltstogės miesto akių gydytojas Liudvikas Leizeris Zamenhofas (Ludwik Leyzer Zamenhof) Varšuvoje publikavo...
XIX a. pradžioje, po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų ir Napoleono karų, gūdžioje Rusijos imperijoje keliolika metų spindėjo mažas laisvės žiburėlis – Vilniaus universitetas. Švietimo kuratoriaus caro Aleksandro I jaunystės draugo Adomo Jurgio Čartoriskio globoje...
Rodomas puslapis 1 iš 3123»
