Čionai didžiausis tarpo poetų Garsus Adomas išvydo svietą Ir jis, tėvyne, tave mylėjo. Nors nesuprato, jogei Lietuvis Mylėti kalbą tur pranokėjų, Jog ir tautos būdu yr jos liežuvis. Mykolaitis-Putinas, Vincas. Adomas Mickevičius ir lietuvių literatūra. – Vilnius,...
Užmiršęs senuolių kalbą ir tautystę savo, Jis svetimu balsu graudžiai Lietuvai dainavo. Ir nors karštai, kaip sako, Lietuvą mylėjo, Tačiau lenkų akimis į jąją veizėjo. Lenkai tad ir paminklą statyt jam suniršo, Bet Lietuvninkai Mickų beveik jau užmiršo. Atgiję, mat,...
Mickevicziui Širdies kunigaikšti, karaliau poetų! Tu milžino siela tėvynę mylėjai, Tu iškalei josios paminklui idėją, Nepriklausomybės šydu pažymėtą. Deja, su gyvenimu kaudamos kietu, Palaiminti laisve tautos negalėjai; Bet misijos tavo ugdyti sekėjai Įkūnys pasaulį,...
Kalba, kurią Prancūzijos vardu pasakė prancūzų rašytojas, istorikas Žozefas Ernestas Renanas (Joseph Ernest Renan) per Adomo Mickevičiaus palaikų ekshumaciją Monmoransi kapinėse 1890 m. birželio 28 d. „Visa Adomo Mickevičiaus esybė mūsų neapleidžia. Mums išliks...
Šlovingam ir mokytam eiliuotojui liežuvyje lenkiškiame, bendrui mūsų lietuvninkui Daug yr’ eiliuotojų, kur trokšt Tave sekti Ir dar nor’ mokslumu už Tamstą pratekti… Vargšai, bet neturi nuog dievo davimo, Eiliavimu savo širdies užgavimo, Kaip Jūsų Mylista: ką...
Page 5 of 15« First«...34567...10...»Last »