Marilės kryžius
Dar pašilėj šviesu,
bet prieblanda
po eglėm išvešėjus,
ir tik raudona saulė dega
šaltame upelio veidrody –
Adomo ir Marilės
susiglaudusių žirgų šešėlius
regėk pro plukių
baltažiedžius nėrinius,
nes dar beveik
sustingusi šilainė,
dar gyva širdy sena kartybė,
ir tik senų sonetų žodžiai
tikina, kad čia sugrįš,
aplenkę plentą,
du šešėliai migloje –
juk taip arti
šventoriuje po tuopomis
granitinis Marilės kryžius.
Vaičiūnaitė, Judita. Šešėlių laikrodis [Skaitmenintas objektas]: eilėraščiai.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Naudojimo teisės: InC-EDU.
Nuoroda ePavelde: https://www.epaveldas.lt/preview?id=C1B0002974331.
Kabinetas
Juodas Adomo Mickevičiaus biustas
ant koklinės krosnies,
kokliai žaliai glazūruoti,
jų tamsų blizgėjimą prieblandoj
ryškina šaltas rudens spindulys,
jis švytėdamas skros
šimtmečių miglą virš mitingais ūžiančio miesto,
priglunda
man nepažįstamas veidas
prie rūmų tamsėjančio lango –
kur užslėpta užstatyta namais
švento Jurgio bažnyčia,
varpinė, vartai, kur nišos lyg kriauklės,
kur laiptinių angos
klieriko aukštą ir tevą šešėlį dar slepia,
pažinčiau
auštant žingsnius per pageltusius liepų lapus,
lyg pro šydą
gieda sena seminarija,
gatvė tuščia ir keista –
krosnies žalsvoji keramika
ochros gėlėm išrašyta,
liūto galva medalione,
mašinraščių šūsnys ant stalo.
Vaičiūnaitė, Judita. Pilkas šiaurės namas [Skaitmenintas objektas]: eilėraščiai.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Naudojimo teisės: InC-EDU.
Nuoroda ePavelde: https://www.epaveldas.lt/preview?id=C1B0002974331.