Iš nebaigto ciklo
1
Nematomas ošimas žalio klevo –
O gal už kampo kužda statula,
Kad kažkada šitais krantais žingsniavo
Mickevičius su savo Marile.
Tačiau kažin… Seniai sudegę raštai,
Ir koklių krosnys po žeme seniai.
Išeis iš savo laiko, savo krašto
Galbūt ir mūsų vaikiški sapnai.
Ir pasijusiu vėl prieš amžius nuogas,
Nevertas žemės savo pamiltos.
Tik ūks danguj mėnulis kaip apuokas
Iš pranašo beviltiškos raudos.
Bet kol mes čia, kol Vilniaus dangų remia
Raudoni bokštai kaip ugnies stulpai,
Sakyk, kad čia gyvenimas ir žemė,
Kuria galbūt jau gimdamas tapai,
Nes ir anam reikėjo juk pareiti,
Nors mirksnį toj gatvelėj pastovėt,
Kur seno vienuolyno rūmuos aidi
Grandinės, laisvė, vėlinės, šlovė.
Strielkūnas, Jonas. Rinktinė [Skaitmenintas objektas]: eilėraščiai.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Naudojimo teisės: InC-EDU.
Nuoroda ePavelde: https://www.epaveldas.lt/preview?id=C1B0002640161.