Kaune. Adomo Mickevičiaus slėnyje
Medžiai, lydėdami Girstupio srovę,
Šnabžda vėlyvąjį rudenio metą:
– Litvo! Ojčyzno!.. ty jestes jak zdrovie…
– Lietuva! tu man atstoji sveikatą…
Ąžuolo gelstantys lapai iš lėto
Krinta, nelyginant dienos, savaitės,
Mėnesiai, metai, – tai laikas, poeto
Girstupį, ąžuolą, akmenį keitęs.
Baigia išsekti čia Girstupio žiotys,
Ąžuolas skerdėja, trupa granitas, –
Lieka kietesnis už akmenį žodis,
Didžiojo dainiaus seniai pasakytas.
Krinta ir krinta į Girstupio srovę
Lapai vėlyvąjį rudenio metą…
– Litvo! – kartoju, – ty jestes jak zdrovie…
– Lietuva! tu man atstoji sveikatą…
Mieželaitis, Eduardas. Mano lakštingala [Skaitmenintas objektas].
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Naudojimo teisės: InC-EDU.
Nuoroda ePavelde: https://www.epaveldas.lt/preview?id=C1B0002956751.