Užmiršęs senuolių kalbą ir tautystę savo,
Jis svetimu balsu graudžiai Lietuvai dainavo.
Ir nors karštai, kaip sako, Lietuvą mylėjo,
Tačiau lenkų akimis į jąją veizėjo.
Lenkai tad ir paminklą statyt jam suniršo,
Bet Lietuvninkai Mickų beveik jau užmiršo.
Atgiję, mat, velionys kitaip daiktus mato
Ir aukščiau už Adomą – Kristijoną stato.
Kudirka, Vincas. Užmiršęs senuolių kalbą ir tautystę savo // Mykolaitis-Putinas, Vincas. Adomas Mickevičius ir lietuvių literatūra. – Vilnius, 1955. – P. 79.