Mickevicziui
Širdies kunigaikšti, karaliau poetų!
Tu milžino siela tėvynę mylėjai,
Tu iškalei josios paminklui idėją,
Nepriklausomybės šydu pažymėtą.
Deja, su gyvenimu kaudamos kietu,
Palaiminti laisve tautos negalėjai;
Bet misijos tavo ugdyti sekėjai
Įkūnys pasaulį, giesmių sužavėtą.
Garbė tesie Lietuvai, davusiai vyrą,
Kursai milijonų širdims viešpatauja!
Kieno gi begirdim aukštybėse lyrą?
Tai žvaigždės, pasėtos Mickevičiaus sauja,
Per spindulį meno – poeziją tyrą
Atskleidžia senovę, ainiams pranašauja.
Gustaitis, Motiejus. Mickevicziui // Žvaigždė. – 1903, Nr. 18, p. 281.