Adomas Mickevičius yra laikomas vienu iš žinomiausių Lenkijos ir Lietuvos poetų, praleidęs bene reikšmingiausius savo gyvenimo metus Vilniuje, kur studijavo, įkūrė Filomatų draugiją bei parašė pirmuosius savo eilėraščius. Tuo pačiu tai daugiausiai kartų įamžintas asmuo Vilniuje.

Virtualioje parodoje primenami žymiojo kūrėjo atminimo įamžinimo ženklai poeto jaunystės mieste: muziejai, paminklai, A. Mickevičiaus vardu pavadinti objektai (gimnazija, gatvė, universiteto auditorija ir kiemas, biblioteka). Pateikiamas literatūros sąrašas. Parodoje panaudotos iliustracijos iš įvairių leidinių, taip pat Vitoldo Tiukšos nuotraukos.

Vilniaus universiteto bibliotekos Adomo Mickevičiaus muziejus Vilniuje (Bernardinų g. 11)

Ir vėl šviesa mažam bute poeto dega,
o senam kiemely girdisi, kaip kadais,
Mickevičiaus poezijos kalba,
Moniuškos muzikos akordais papuošta.
Atgijęs vėl senasis Bernardinų gatvės kiemas –
gyva čia Vilniaus filomatiška dvasia.

Rimantas Šalna. Eilėraščio „Padėka šių dienų filomatams“ fragmentas

1 pav. Vilniaus universiteto bibliotekos Adomo Mickevičiaus muziejus (Bernardinų g. 11)

1 pav. Vilniaus universiteto bibliotekos Adomo Mickevičiaus muziejus (Bernardinų g. 11)

Svarbiausias A. Mickevičiaus atminimo ženklas Vilniuje – Vilniaus universiteto bibliotekos Adomo Mickevičiaus muziejus Bernardinų gatvėje. Šiame name 1822 m. Adomas Mickevičius kurį laiką gyveno rengdamas savo pirmąją knygą, redagavo poemą „Gražina“.

Vilniaus universiteto bibliotekos Adomo Mickevičiaus muziejus Vilniuje įsikūręs XVII–XIX a. pastate, kuris išliko beveik nepasikeitęs nuo poeto laikų. Tai vienintelis pasaulyje muziejus, kurio pastate yra gyvenęs poetas.

Tiksli muziejaus įsteigimo data nėra žinoma. Tikriausiai šį darbą jau po poeto mirties pradėjo atskiri entuziastai, vėliau lenkų ir lietuvių mokslo draugijos. Iki 1863 m. sukilimo muziejus galėjo egzistuoti legaliai, o po sukilimo turėjo būti žinomas tik siauram žmonių ratui, todėl to meto spaudoje neminimas. Tikėtina, kad muziejus galėjo būti įkurtas 1898 m. – A. Mickevičiaus šimtųjų gimimo metinių proga.

Ankstyviausias mus pasiekęs muziejaus egzistavimo faktas yra 1889 m. Lvove išleisto Vladislavo Belzos (Piasto slapyvardžiu) albumo 17-oji iliustracija „Kambarys, kuriame buvo parašyta „Gražina“. Tomašas Kšivickis nurodė, kad kambaryje matomą paminklinę lentą „Tu pisana Grażyna 1822 r.“ 1878 m. įmūrijo namo savininkas, profesoriaus Tomo Žickio sūnėnas daktaras Janas Žickis. 1898 m. Vilniaus korespondentas Liucijonas Uzembla rašė: „ … tai gana didelė kukli patalpėlė su medine galerija, į kiemą išeinančiais langais“ („Księga Pamiątkowa na uczczenie setnej rocznicy urodzin A. Mickiewicza“, Warszawa, 1898, t. 2, p. 242).

4 pav. Janas Konradas Obstas – poeto muziejaus Vilniuje įkūrėjas

4 pav. Janas Konradas Obstas – poeto muziejaus Vilniuje įkūrėjas

Tikėtina ir oficialiai švenčiama muziejaus įkūrimo data – 1911 metai. Tais metais Peterburge ėjusio leidinio „Kwartalnik Litewski“ redaktorius ir leidėjas, operos dainininkas Janas Konradas Obstas (Jan Konrad Obst) (1876–1954) persikėlė iš Peterburgo į Vilnių. Jis nusipirko Bernardinų skersgatvyje stovėjusį namą. Po vieno kambario apmušalais aptikęs marmurinę paminklinę lentą su užrašu lenkų kalba „Čia buvo rašoma „Gražina“, 1822 m.“, nutarė įsteigti poeto A. Mickevičiaus muziejų. J. K. Obstas atsivežė iš Peterburgo daug muziejinių vertybių, grafikos kūrinių, porceliano. Jis norėjo surinkti kolekciją daiktų ir graviūrų, kuriuos A. Mickevičius aprašė poemoje „Ponas Tadas“, buvo sukaupęs apie 400 eksponatų, vien tik A. Mickevičiaus atvaizdų – šimtas. J. K. Obsto muziejinė paroda veikė iki Antrojo pasaulinio karo. Vėliau eksponatai buvo išsklaidyti po įvairias vietas.

5 pav. Vilniaus universiteto Adomo Mickevičiaus muziejaus salės

5 pav. Vilniaus universiteto Adomo Mickevičiaus muziejaus salės

Dabartinis Adomo Mickevičiaus muziejus buvo iškilmingai atidarytas 1955 m. lapkričio 27 d. gausiai dalyvaujant Vilniaus miesto visuomenei ir Vilniaus universiteto darbuotojams. Nuo šiol muziejus yra Vilniaus universiteto bibliotekos žinioje. Muziejuje yra kaupiamas, saugomas, tyrinėjamas ir eksponuojamas čia surinktas poeto palikimas. Buvusiame memorialiniame bute yra išdėstyta nuolatinė ekspozicija „Adomas Mickevičius ir Lietuva“. Iš viso muziejuje eksponuojama daugiau kaip 200 eksponatų. Be Vilniaus universitetui priklausančių originalių dokumentų ir knygų, portretų, taip pat eksponuojami daiktai, paskolinti iš Nacionalinio muziejaus arba privačių kolekcininkų padovanoti bei laikinai paskolinti vertingi eksponatai. Prieš keletą metų įkurtoje „Poezijos menėje“ ir „Filomatų salėje“ organizuojamos teminės parodos. Muziejuje vyksta susitikimai su žymiais žmonėmis, poezijos vakarai ir kiti renginiai.

Adomo Mickevičiaus muziejus. Konrado celė (Aušros vartų g. 7A)

1823 m. spalį už veiklą filomatų draugijoje kartu kitais draugijos nariais A. Mickevičius buvo suimtas ir pusei metų įkalintas Vilniaus bazilijonų vienuolyne įrengtame kalėjime. Papirkę sargybinius, naktimis poeto kameroje rinkdavosi jo bičiuliai filomatai. Kalėjime patirtus išgyvenimus A. Mickevičius aprašė „Vėlinių“ trečiojoje dalyje. Kamera, kurioje buvo kalinamas poetas, literatūroje žinoma Konrado celės vardu.

Bazilijonų vienuolyno pastatas buvo ne kartą pertvarkytas, diskutuota dėl vietos, kur buvo kamera, kurioje kalėjo poetas. 1987 m. perstatytame ir vėliau privatizuotame vienuolyno pastate atidarytas viešbutis „Pas bazilijonus“, o legendinėje tarpukario metais buvusioje Konrado celėje įrengtas viešbučio kambarys. 2009 m. gegužės 29 d. šalia Bazilijonų vienuolyno naujai pastatytame pastate atidarytas Adomo Mickevičiaus muziejus. Konrado celė.

Muziejuje yra dvi ekspozicijos. Viena įrengta kaip kalėjimo kameros replika, kitoje – fotostenduose pateikta informacija apie A. Mickevičiaus gyvenimą Vilniuje, filomatų ir filaretų bylą. Patalpoje ant sienos pritvirtinta ir prieškarinė, Konrado celėje kabėjusi, paminklinė lenta su lotynišku užrašu iš „Vėlinių“ III dalies prologo. Lentoje toks įrašas: „D. O. M. Gustavus / obiit M.D.CCC.XXIII / calendis Novembris / Hic natus est / Conradus / M.D.CCC.XXIII / Calendis Novembris“ (liet. „Dievui Geriausiajam, Didžiausiajam. Gustavas mirė 1823 lapkričio 1. Čia gimė Konradas 1823 lapkričio 1“. Šiuos žodžius poemos „Vėlinės“ herojus kalinys anglimi užrašė ant kalėjimo sienos. Taip apibūdinama romantiškojo personažo, įsimylėjėlio Gustavo literatūrinė mirtis. Jis, kaip ir filomatas Adomas, tampa kovotoju už savo tautos laisvę ir pasivadina poemos „Konradas Valenrodas“ pagrindinio veikėjo vardu.

Muziejaus ekspozicijos autorė – Varšuvos A. Mickevičiaus literatūros muziejaus bendradarbė Jolanta Pol. Konrado celės parodos priežiūrą vykdo Vilniaus universiteto bibliotekos Adomo Mickevičiaus muziejus.

Nepastatyti Adomo Mickevičiaus paminklai Vilniuje

Vilnius daugiau kaip šimtą metų laukė viešojoje erdvėje pastatyto paminklo Adomui Mickevičiui. Iš amžininkų korespondencijos aiškėja, kad minčių tai padaryti buvo praėjus vos trejiems metams po A. Mickevičiaus mirties. 1858 m. kelis paminklo projektus buvo pateikęs garsus to meto skulptorius Henrikas Statleris (Henryk Stattler), 1854 m. sukūręs poeto skulptūrą iš natūros. Deja, paminklo idėja tuo metu nebuvo realizuota.

Ketinimų įamžinti poeto atminimą Vilniuje kilo artėjant 100-osioms Adomo Mickevičiaus gimimo metinėms 1898 m. Buvusios LDK žemėse, tuo metu carinės Rusijos imperijos teritorijoje, buvo uždrausta net uždarose patalpose pagerbti A. Mickevičių, žmogų, dalyvavusį anticarinės filomatų organizacijos veikloje ir už tai kalėjusį, savo kūryba skleidusį Tėvynės laisvės idėjas. Teko ieškoti išeities. Sukurti keli projektai, tačiau nei vienas nebuvo įgyvendintas.

Adomo Mickevičiaus paminklinis biustas Šv. Jonų bažnyčioje (Šv. Jono g. 12)

 

12 pav. Adomo Mickevičiaus paminklinis biustas Šv. Jonų bažnyčioje

12 pav. Adomo Mickevičiaus paminklinis biustas Šv. Jonų bažnyčioje

Artėjant A. Mickevičiaus 100-osioms gimimo metinėms, Vilniaus visuomenė susirūpino, kad reikia pastatyti jo paminklą mieste, kuriame prabėgo poeto jaunystės metai, kur prasidėjo kopimas į poezijos Olimpą. Prisiminta idėja Šv. Jono bažnyčioje didžiules sienas užpildyti memorialiniais pasižymėjusių Lietuvos kultūros žmonių paminklais. 1898–1899 m. A. Mickevičiaus paminklas Šv. Jonų bažnyčioje buvo statomas griežčiausios konspiracijos sąlygomis.

1899 m. birželį, per Sekmines, Šv. Jonų bažnyčios pietinėje navoje, kur per pamaldas dažnai mėgdavęs stovėti studentas Adomas Mickevičius, atidengtas pirmasis Vilniuje poeto paminklinis biustas. Paminklo projektą sukūrė architektas Tadas Stryjenskis (Tadeusz Stryjeński). Komiteto paminklui pastatyti pastangomis pavyko gauti Krokuvoje skulptoriaus Marcelijaus Guiskio (Marceli Guyski) Paryžiuje iš bronzos nuliedintą A. Mickevičiaus biustą – kaip pagrindinį paminklo elementą. Dailininkas Stanislavas Jarockis (Stanisław Jarocki) ant vario skardos nutapė Aušros Vartų Marijos paveikslą. Lėšų paminklo statybai skyrė bankininkas ir mecenatas Juozapas Montvila.

Adomo Mickevičiaus paminklas aikštėje tarp Šv. Onos, Bernardinų ir Šv. Mykolo bažnyčių ansamblių (Maironio g.)

13 pav. Adomo Mickevičiaus paminklas Maironio gatvėje, aikštėje tarp Šv. Onos, Bernardinų ir Šv. Mykolo bažnyčių ansamblių (skulpt. Gediminas Jokūbonis)

13 pav. Adomo Mickevičiaus paminklas Maironio gatvėje, aikštėje tarp Šv. Onos, Bernardinų ir Šv. Mykolo bažnyčių ansamblių (skulpt. Gediminas Jokūbonis)

1984 m. balandžio 18 d. (beveik po 160 metų nuo dienos, kai baigėsi A. Mickevičiaus kalėjimas Konrado celėje), Vilniuje, Maironio gatvėje, aikštelėje prie Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčių, atidengtas paminklas A. Mickevičiui (skulpt. Gediminas Jokūbonis, archit. Algimantas Nasvytis ir Vytautas Čekanauskas). Darbus atliko akmens meistras Jonas Valeška. Poetas vaizduojamas susimąstymo akimirką stovintis pasirėmęs į neaukštą, horizontaliai perdalytą koloną, kurios dvi dalys simbolizuoja poeto gyvenimą tėvynėje ir tremtyje, priklausomybę lenkų ir lietuvių kultūroms. 1995 m. pagal skulptoriaus sumanymą, už šio monumento buvo įkomponuotos tarpukaryje kurto skulptoriaus Henriko Kunos paminklo A. Mickevičiui bareljefinės plokštės.

1987 m. rugpjūtį prie A. Mickevičiaus paminklo susirinko keliasdešimt drąsuolių paminėti ir pasmerkti lemtingą ir tragišką Lietuvai Molotovo-Ribentropo paktą. Nuo čia prasidėjo pergalingas Lietuvos kelias į laisvę…

Adomo Mickevičiaus atminimo ženklai Vilniaus universitete

1919 m. vienas iš Vilniaus universiteto kiemų (Pilies g. 13) buvo pavadintas Adomo Mickevičiaus vardu. Šis kiemas taip vadinamas ir šiandien, jo vardas nebuvo pakeistas net ir sovietmečiu.

Adomo Mickevičiaus kiemas – vienas erdviausių kiemų rytinėje universiteto rūmų ansamblio dalyje, su Daukanto kiemu ir Pilies gatve jungiamas įvažiavimais. Dabartinis kiemo vaizdas susiformavo po XIX a. rekonstrukcijų, kai kiemą supantys pastatai buvo sujungti po bendru stogu. Šie namai priklausė Lietuvos didikams (Masalskiams, Oginskiams ir kt.). 1795–1806 m. čia veikė kadetų mokykla. Vėliau pastatas atiteko universitetui. Dabar A. Mickevičiaus kiemą supančiuose pastatuose įsikūręs Filologijos fakultetas.

A. Mickevičius įamžintas ir Vilniaus universiteto Filologijos fakultete (Universiteto g. 5). 1989 m. dailininkas grafikas Rimtautas Gibavičius (1935–1993) atriume sukūrė sgrafitą „Istoriniai portretai“ su žymių Lietuvos žmonių, taip pat universiteto profesorių ir auklėtinių portretais. Šiame kūrinyje įamžintas ir A. Mickevičius. Poeto portrete romantizuota judesio ekspresija atskleidžia jo epochą ir kūrybos dvasią. Prie poeto kojų parkritusio jaunuolio figūra simbolizuoja nuslopintus sukilimus. Verbų puokštė suteikia savitą Vilniaus krašto koloritą. Prie portreto originalo kalba įrašytos pirmosios eilutės iš „Pono Tado“: „Litwo! Ojczyzno moja! Ty jesteś jak zdrowie“ („Tėvyne Lietuva, mielesnė už sveikatą“).

Vilniaus universiteto Filologijos fakultete yra Adomo Mickevičiaus vardu pavadinta auditorija.

Vilniaus universiteto Didžiajame kieme (arba Petro Skargos kieme) tarp pirmo aukšto sienose įamžintų universiteto steigėjų, mecenatų, įžymių mokslo veikėjų yra ir Adomui Mickevičiui skirta memorialinė lenta.

Kiti Adomo Mickevičiaus atminimo ženklai Vilniuje

Žvėryno seniūnijoje yra Adomo Mickevičiaus vardo gatvė. Tarpukariu A. Mickevičiaus vardu buvo vadinama centrinė Vilniaus gatvė (dabar – Gedimino prospektas), o šiuo metu – Gedimino prospekto tęsinys Žvėryne.

1989 m. tuometinei Vilniaus 11-ajai vidurinei mokyklai (Kruopų g. 11, Senamiesčio seniūnija) buvo suteiktas Adomo Mickevičiaus vardas. Nuo 1999 m. – Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazija.

Poeto vardas iškaltas skulptūroje „Vienybės medis“ (skulpt. Tadas Gutauskas). Skulptūra pastatyta minint Lietuvos tūkstantmetį 2009 m. Vingio parke. Saulę primenančiame apskritime yra iškalta šimto iškiliausių tūkstantmečio asmenybių pavardžių, kurias išrinko Lietuvos Mokslų akademija, speciali Ministro Pirmininko sudaryta darbo grupė ir Lietuvos žmonės.

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka (Trakų g. 10)

1955 m. lapkričio 24 d., pažymint Adomo Mickevičiaus 100-ąsias mirties metines, tuometinei Vilniaus miesto viešajai bibliotekai (Trakų g. 10,) buvo suteiktas poeto vardas. Dabar tai Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka. Biblioteka siekia surinkti ir pateikti visuomenei leidinius, meno kūrinius ir kitą informaciją, susijusią su Adomo Mickevičiaus vardu.

Bibliotekoje nuolat vyksta renginiai, skirti Adomui Mickevičiui, rengiamos stendinės parodos. Minint 160-ąsias poeto mirties metines, sukurta virtuali erdvė, skirta A. Mickevičiaus gyvenimo ir kūrybos teminėms parodoms.

Mickevičianos fondo leidiniai

Biblioteka kaupia ir saugo Mickevičianos fondą. Jį sudaro vertingi, įspūdingai iliustruoti, antikvariatuose įsigyti, padovanoti leidiniai. Dauguma jų – lenkų kalba. Fondą padeda pildyti ryšiai su Lenkijos leidyklomis ir bibliotekomis.

Mickevičianos fondą sudaro daugiau kaip tūkstantis egz. spaudinių, tarp kurių Adomo Mickevičiaus kūriniai originalo kalba (raštų rinkiniai „Piśma“, T. 2-8 (1858), „Dzieła“ T. 1-20 (1929), „Dzieła“, T. 1-16 (1955), „Dzieła“, T. 1-14 (1993–1998) ir kt.); atskirų kūrinių įvairių metų leidimai, iš kurių seniausias – pirmasis poemos „Ponas Tadas“ („Pan Tadeusz“) leidimas (Paryžius, 1834); kūrinių vertimai į lietuvių ir kitas kalbas („Diedai ir Gražina“ (1899), M. Gustaičio išversti „Krymo sonetai“ (1909), K. Šakenio ir A. Valaičio verstas „Ponas Tadas“ (1924); kompiuteriniai dokumentai (pvz., 14 valandų (12 diskų) spektaklio įrašai A. Mickiewicz „Pan Tadeusz, czyli ostatni zajazd na Litwe“ (1998); kompiuterinis failas A. Mickiewicz „Wiersze i świat“ (2000) ir kt.

26 pav. Adomas Mickevičius: bibliografinė rodyklė (literatūra lietuvių kalba). − Vilnius, 1981.

26 pav. Adomas Mickevičius: bibliografinė rodyklė (literatūra lietuvių kalba). − Vilnius, 1981.

Poeto atminimui įamžinti bibliotekos darbuotoja Kazimiera Šiaudinienė yra sudariusi Adomo Mickevičiaus bibliografinę rodyklę. Bibliografijos rodyklėje be kitos informacijos apie poetą ir jo kūrybą yra skyriai „Paminklo statymas Vilniuje“, „Memorialinis muziejus Vilniuje“.

Taip pat bibliotekoje yra Adomo Mickevičiaus kartoteka.

Bibliotekoje sukaupta įvairaus žanro Lietuvos menininkų kūrinių, susijusių su A. Mickevičiaus asmeniu, kolekcija: Eriko Varno sukurtas A. Mickevičiaus skulptūrinis portretas (1961); medinės Romo Kvinto skulptūros „Adomas Mickevičius”, „Marilė” (Mūza) (1980); Vytauto Šibailos 10 medžio raižinių A. Mickevičiaus kūrinių motyvais ir kt. Bibliotekoje saugoma vertingų paveikslų kolekcija: Romo Dalinkevičiaus triptikas „Naugarduko praeitis” (1985);  V. Antanavičiaus „Adomas Mickevičius”, Dalios Kasčiūnaitės triptikas „Iš Adomo Mickevičiaus poezijos albumų“ (1984), Kęstučio Ramono „A. Mickevičiaus portretas” (1979), Kazio Rimto Tarabildos „A. Mickevičius” (1979), B. Uoginto „A. Mickevičiaus namas“, V. Kisarausko „Adomo Mickevičiaus portretas“ (1977), „Adomas Mickevičius ir aš“ (1977), V. Tarabildienės linoraižinių triptikas „A. Mickevičius tėvynėje. Mickevičius ištremtyje. Studentai A. Mickevičiaus kiemelyje“ (1979), dailininkių Elvyros Kriaučiūnaitės ir Nijolės Meškauskaitės triptikai A. Mickevičiaus „Meilės sonetų“ tema, „Adomo Mickevičiaus portretas“ (1980), Gražinos Didelytės „Keturios improvizacijos Adomui Mickevičiui“ (1979). Meno kūriniai puošia bibliotekos patalpas.

Literatūra ir šaltiniai

  1. Bulotaitė, Nijolė. Vilniaus universiteto rūmai: kiemeliai, žmonės, istorijos. – Vilnius, 2013. – 76 p. : iliustr., faks., portr.
  2. Korsakaitė, Ingrida. Rimtautas Gibavičius. – Vilnius, 1995, p. 91-99.
  3. Mickevičiana. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka [interaktyvus]. 2005 [žiūrėta 2015-11-05]. Prieiga per internetą: <http://www.amb.lt/lt/apie_mus/mickeviciana>.
  4. Adomas Mickevičius Lietuvoje = Adam Mickiewicz na Litwie: albumas. − Vilnius, 1999. − 150, [2] p.: iliustr., portr., faks. – Gretut.. tekstas liet., lenk.
  5. Adomo Mickevičiaus pėdsakais po Vilnių: skiriama didžiojo lenkų poeto Adomo Mickevičiaus gimimo 200-osioms metinėms. – Vilnius, 1998. – 1 lankstinys (8 p.) : iliustr., žml.
  6. Šalna, Rimantas. Adomas Mickevičius Vilniuje = Adam Mickiewicz w Wilnie. – Vilnius, 2005. – 31, [1] p. : iliustr. – Gretut. tekstas liet., lenk.
  7. Šalna, Rimantas. Adomas Mickevičius Vilniuje = Adam Mickiewicz w Wilnie / Rimantas Šalna, Wojciech Piotrowicz. – Vilnius, 2007. – 88, [8] p.: iliustr., faks., portr. – Gretut. tekstas liet., lenk.
  8. Venclova, Tomas. Mickevičius Adomas. – Iliustr. // Venclova, Tomas. Vilniaus vardai. – Vilnius, 2006. – P. 124-125.
  9. Surwiło, Jerzy. Wileńskimi śladami Adama Mickiewicza . − Wilno, 1993. − 95 p.: iliustr., portr.

Parodą parengė VAVB skaitytojų aptarnavimo centro bibliotekininkė Jurgita Lazauskaitė, vyresnioji bibliografė Danguolė Dainienė. 2015 m.